Ar galima ir ar reikia valyti kraują – ginčytinas klausimas. Oficialioji medicina to nelaiko pakankamai rimtu ir nepavojingu dalyku. Tačiau natūraliosios medicinos šalininkai įsitikinę, kad periodiniai kraujo valymai yra naudingi, o kai kam netgi būtini.
Šiaip ar taip, iš visų žinomų valymo būdų galima atsirinkti tuos, kurie tikrai yra nepavojingi, ir neverta beatodairiškai naudoti tas procedūras, kurios gali sukelti nepageidaujamus pašalinius reiškinius. Pavyzdžiui, natūropatai rekomenduoja pradėti kraujo valymą nuo trijų badavimo dienų. Tačiau tai toli gražu ne visiems priimtinas toks apribojimas, juolab kad kraujo valymo dažniausiai imasi žmonės, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų. Kita vertus, niekam nepakenks tam tikri kraujo valymo būdai.
• Valgykite daugiau raudonų daržovių ir vaisių: vyšnių, vynuogių, spanguolių, raudongūžių kopūstų ir burokėlių.
• Pakankamai švelnus valymo būdas: 1 katrą per savaitę iš ryto nieko nevalgius suvalgykite ryšelį šviežių žalumynų. Svarbu, kad jame būtų pakankamai petražolių. kurios pasižymi antiseptiniu, dezinfikuojamuoju, antitoksiniu ir spazmus malšinančiu poveikiu. Kiti žalumynai (salierų lapai ir krapai, svogūnai ir česnakai, žalios salotos) stiprina petražolių poveikį ir pagerina šių valomųjų pusryčių skonį.
• Naudingos ir kitos daržovių salotos su petražolėmis, kurių turėtų būti ne mažiau, kaip 30-40 g. Tiesa, į tokias salotas nepatartina dėti morkų, burokėlių, ridikų, ropės arba buroko.
• Gerų rezultatų duoda kraujo valymas spanguolių sultimis Gerkite jų po pusę stiklinės 3 kartus per dieną mažiausiai mėnesį laiko.
Šios nesudėtingos priemonės padės išvalyti kraują nuo toksinų. Rečiau peršalsite, rečiau užklups odos problemos. Be to, pagerės bendra savijauta, netruksite pajusti naujų jėgų antplūdį.
Vietoje grietinės ir majonezo – varškės pagardas. Liesą varškę (500 g) praskieskite ketvirčiu stiklinės pieno, įpilkite 2 arbatinius šaukštelius šviežių citrinos sulčių. Gautą padažą galima naudoti daržovių salotoms paskaninti. Paįvairinti jį galima įdėjus smulkiai supjaustytą svogūno galvutę ir kapotų krapų. Jeigu vietoje krapų paimsite 2 skilteles česnako, jas sutrinsite ir sudėsite į padažą, gausite puikų pagardą mėsai ir paukštienai.
Vietoje mėsos – daržovių kotletai. Jums prireiks aguročių. Mėsmale sumalkite 4 virtas bulves, įdėkite 0,5 kg tarkuotų šviežių aguročių ir gerai išmaišykite. Į šią masę įmuškite 2 kiaušinius, įdėkite kapotų petražolių, druskos, pipirų ir miltų. Kotletus apvoliokite miltuose, kepimui naudokite saulėgrąžų aliejų.
Galite panaudoti soras ir grybus. Iš 200 g kruopų išvirkite sorų (arba grikių) košę. Apkepinkite keletą grybų ir smulkiai kapotą svogūną. Piene išmirkykite 50 g batono, nuspauskite ir kartu su grybais sukrėskite į košę, įdėkite 4 kiaušinio trynius. Iš gautos masės suformuokite kotletus, pavilgykite kiaušinio baltyme, apvoliokite džiūvėsiuose ir kepkite aliejuje. Skanaus!
