Liga užsikrečiama pro pažeistas odos vietas, nes pro jas į organizmą patenka bakterijos. Dažniausiai tai maži sužeidimai, tokie kaip lupos kampučio įtrūkimas ar blauzdos odos įdrėskimas. Ypač greitai į organizmą bakterijos patenka, kai yra trofinių blauzdų opų.

Liga prasideda po kelių valandų, o kartais ir po kelių dienų. Labai staiga ligonis ima karščiuoti, jį krečia šaltis, ant lūpų pasirodo puslelinė, skauda galvą. Kartais ligonis gali net kliedėti ar vemti. Bakterijų pažeistoje vietoje oda parausta, tas paraudimas greičiau ar lėčiau išplinta ir apima didesnį odos plotą. Toje vietoje oda būna blizgi, įtempta, patinusi, labai karšta, ją skauda, niežti. Dažniausiai rožė atsiranda ant veido, tačiau gali atsirasti ir ant blauzdų ar aplink bambą.

Rože dažnai serga žmonės, kurių gynybinės organizmo funkcijos sutrikusios, pvz. sergantys cukriniu diabetu, alkoholikai, arba tie, kurių organizmą nualino sunki liga. Rožė – tai liga, kuri yra linkusi kartotis, imunitetas jai neįgyjamas. Rūpestingai gydomi ligoniai dažniausiai pasveiksta, tačiau, kai gydyti pradedama per vėlai, ligos eiga gali būti labai sunki. Odos paviršiuje gali susidaryti pūslės, jos gali pūliuoti ar net nekrozuoti – oda pajuosta, iškrenta ir lieka gilus randas. Taip pat veido rožė gali išplisti į akiduobę ar vidurinę ausį. Liga gali komplikuotis meningitu, sepsiu, tromboflebitu. Kartais dėl limfos stazės pasireiškia dramblialigė (ištinsta kojos).

Kad taip nenutiktų, atsiradus pirmiems infekcijos požymiams (pvz. karščiavimui ir šaltkrėčiui) būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Patiems rožės gydyti negalima. Gydytojas paskirs penicilino ar kitų antibiotikų. Kai kuriais atvejais antibiotikais tepami ar dezinfekuojančiomis medžiagomis vilgomi rožės pažeisti odos plotai. Dažnai ligonį tenka paguldyti į ligoninę bent kol nukris temperatūra ir praeis odos paraudimas.