Miomų mazgai sudaryti iš raumenų ir jungiamojo audinio. Toks mazgas gali būti vienas ir net kelios dešimtys. Šie nepiktybiniai navikai būna įvairaus dydžio: nuo adatos galvutės dydžio iki žmogaus galvos dydžio. Jie gali augti įvairiose gimdos vietose.

Požymiai ir pasekmės

Nedidelės miomos nesukelia jokių požymių ir jutimų, tad yra nepastebimos ir nepavojingos, todėl jų operuoti nereikia. Tačiau vėliau augdamos jos spaudžia kitus organus ir sukelia pilnumo jausmą, moteriai net gali pasirodyti, jog ji nėščia. Jei mioma užspaudžia kraujagysles, ji sukelia skausmą ir karščiavimą. Jei miomos sumažina gimdos raumenų gebėjimą susitraukti, tuomet mėnesinės būna gausios, trunka ilgai ir dažniausiai būna nereguliarios, gali pradėti vystytis mažakraujystė. Didesnės miomos gali sukelti skausmą, kraujavimą ir baltąsias išskyras iš makšties. Taip pat gali spausti šlapimo pūslę, dėl to kartais atsiranda šlapimo takų infekcija, gali užkietėti viduriai. Jei miomos užspaudžia kiaušintakių angas, moteris tampa nevaisinga.

Miomų atsiradimo priežastys

Iki šiol neaišku, kodėl jos atsiranda. Manoma, jog miomų atsiradimas ir augimas priklauso nuo kiaušidžių funkcijos, sutrikusios hormonų apykaitos. Miomos padidėja, jei moteris gydoma estrogenais. Be to, jau esamų miomų matmenys gali padidėti ir nėštumo metu.

Miomų gydymas

Miomos gydymas priklauso nuo pacientės amžiaus ir ligos sunkumo. Galima miomas gydyti vaistais ar hormonais. Greitai augančios miomos gali supiktybėti, tad jas būtina operuoti. Operacijos metu gali būti pašalinta tik mioma, o kartais net ir visa gimda. Kartais miomos klimakso metu ar po jo išnyksta pačios.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją būtina kreiptis, jei pilvo apačioje apčiuopsite mazgą ar naviką. Taip pat pasielgti reikėtų, jei atsirado neaiškūs pilvo ar pilvo apačios skausmai. Taipogi, jei sutrinka šlapinimasis ar šlapimo pūslės veikla, mėnesinių ciklas pasidaro nereguliarus.