Išvarža – tai vidaus organo ar jo dalies išvirtimas į poodį arba įsiveržimas į tarpraumeninį tarpą. Dažniausiai pasitaiko kirkšnies išvaržų ir pilvo ertmės organų išvaržų. Rečiau – bambos, diafragmos, stemplės angos bei randų išvaržos (pastarosios dažniausiai susidaro blogai sugijus pooperaciniams randams).
Esant kirkšnies išvaržai, jos srityje atsiranda patinimas ar apčiuopiamas „guzas“, kuris išryškėja verkiant, kosint, stenant, dažniausiai antroje dienos pusėje. Taip pat jaučiamas skausmas keliant ką nors sunkaus ar tuštinantis. Pilvo ertmės organų išvarža gali atsirasti staiga, tačiau dažniausiai ji susidaro iš lėto. Iš pradžių ligonis nestiprų spaudimo jausmą jaučia tik tuomet, kai stojasi ar tuštinasi (t.y. kiekvieną kartą, kai stipriau suspaudžiamos pilvo sienelės). Vėliau į vartų maišelį, apgaubtą pilvaplėvės, patenka ir dalis storosios ar plonosios žarnos. Paprastai šį vartų maišelį pavyksta įstumti atgal ir ranka. Tačiau jei nepavyksta, įvyksta žarnos užspaudimas – išvarža įstringa. Užsispaudžia ir žarnos venos, tad vystosi patinimas ir net gali būti venų infarktas. Oda parausta, atsiranda stiprus skausmas, vėmimas su tulžimi. Esant pilvo ertmės organų išvaržai vartų maišelyje gali įstringti žarnos, tuomet žarnyne esantis turinys nebegali slinkti toliau ir dėl to gali kilti sunkių komplikacijų, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Priežastys, sukeliančios išvaržą
Išvaržos pavojus kyla tada, kai yra per didelis fizinis krūvis. Taip pat senstant, kai suglemba raumenys ir susilpnėja jungiamasis audinys. Išvaržos atsiradimą gali pagreitinti ir lėtinis vidutių užkietėjimas, mat tuomet tuštinantis labai apkraunami pilvo raumenys. Išvarža gali atsirasti ir avarijos metu plyšus audiniams, tačiau tai pasitaiko retai.
Taip pat išvaržos dažnas reiškinys neišnešiotiems naujagimiams, nes jų pilvo sienelės yra silpnos. Berniukams kirkšnies išvarža susiformuoja tuomet, jei iki gimimo neužsidaro kirkšnies kanalas. Vystantis gemalui pilvo ertmėje susiformuoja sėklidės, kurios vėliau kirkšnies kanalu nusileidžia į kapšelį. Sėklidėms nusileidus kirkšnies kanalas paprastai susitraukia.
Ką daryti esant išvaržai?
Kol išvarža nesukelia jokio skausmo, ji nėra pavojinga, tačiau vis tiek būtina kreiptis į gydytoją. Dažniausia išvaržą tenka operuoti. Operacijos palyginti yra nesudėtingos ir nepavojingos, komplikacijos labai retos.
Tačiau įstrigus išvaržai ar žarnoms ligonio gyvybei gali grėsti pavojus, būtina skubi operacija.
Kaip išvengti išvaržų?
Išvengti įgimtos kirkšnies išvaržos neįmanoma. O apsisaugoti nuo neįgimtų išvaržų galima treniruojant pilvo preso raumenis ir stengiantis nekilnoti per sunkių daiktų.
As perskaicius si straipsni, supratau kad turiu igimta isvarza, kirksni, bet nejauciu skausmo, reikes kreiptis i gydytoja, vis atideliodavau.