Naujausią infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimą asmens
sveikatos priežiūros įstaigose koordinavęs Higienos institutas skelbia, kad
duomenis apie hospitalines infekcijas pateikė 14 proc. daugiau ligoninių nei
pernai, – 95 iš 142.
Tyrime
dalyvavo 92,6 proc. bendrojo pobūdžio, 39,6 proc. palaikomojo gydymo ir
slaugos, 47,8 proc. specializuotų bei 50 proc. reabilitacijos ligoninių. Pastarosios
tyrime dalyvavo pirmą kartą. Iš viso ligoninės pateikė duomenis apie 16,4
tūkst. pacientų.
Hospitalinių
infekcijų paplitimo tyrimai nuo 2009 m. visoms gydymo įstaigoms privalomi, nes
pripažinta, kad šių infekcijų stebėsena yra svarbi užtikrinant pacientų saugą.
Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija ir Europos ligų kontrolės
centras šią veiklą laiko prioritetine. Tačiau hospitalinės infekcijos yra
nepageidaujami įvykiai, todėl ligoninės visame pasaulyje vangiai įsitraukia į
jų registravimo sistemą.
Higienos
institutas nuo 2003 m. deda daug pastangų, kad ligoninės kuo aktyviau dalyvautų
hospitalinių infekcijų stebėsenoje: organizuojami specialistų mokymai, teikiama
metodinė pagalba, užtikrinamas pateiktos informacijos konfidencialumas.
„Tai,
kad stebėsenoje dalyvauja per 90 proc. Lietuvos bendrojo pobūdžio gydymo
įstaigų ir kiekvienais metais įsitraukia vis daugiau, yra labai geras
rodiklis", – teigia Higienos
instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė.
Tyrimo
metu 3921 pacientui buvo nustatytos 4053 infekcijos, iš jų 746 įgytos
stacionare. Hospitalinių infekcijų dažnis stacionaruose siekė 4,6 procento.
Didžiausias
hospitalinių infekcijų paplitimas, kaip ir ankstesniais metais, buvo nustatytas
palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 11,3 procento. Pasak Higienos
instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vyr.
specialistės Jolantos Ašembergienės, didesnis hospitalinių paplitimas šio tipo
ligoninėse yra įprastas dalykas daugelyje pasaulio šalių. Šiose ligoninėse,
lyginant su bendrojo pobūdžio ligoninėmis, gydoma daugiau senyvo amžiaus
žmonių. Be to, beveik pusė visų nustatytų hospitalinių infekcijų minėtose
ligoninėse sudaro infekcijos su kuriomis pacientai perkeliami (atvyksta) iš
kitų ligoninių.
Tyrimas
parodė, kad didžiausias hospitalinių infekcijų dažnis išliko reanimacijos ir
intensyviosios terapijos skyriuose, – jis siekė 26,3 procento. Panašus
infekcijų dažnis šiuose skyriuose yra ir kitose Europos šalyse. Tačiau
specialistams nerimą kelia tai, kad ženkliai padidėjo hospitalinių infekcijų
dažnis hematologijos ir onkologijos skyriuose – iki 15,5 procento, kai pernai
jis siekė tik 2,4 procento.
Daugiau
kaip trečdalį, – 35,4 procento – visų nustatytų hospitalinių infekcijų sudarė apatinių
kvėpavimo takų infekcijos. Jos vyravo bendrojo pobūdžio bei specializuotose
ligoninėse. Slaugos ligoninėse plačiau buvo paplitusios odos ir minkštųjų
audinių infekcijos.
Vienas
svarbiausių veiksnių parenkant tinkamą infekcijos gydymą antibakteriniais
vaistais yra infekcijos sukėlėjo nustatymas. Deja, kaip parodė atliktas
tyrimas, mūsų ligoninėse mikrobiologinis tyrimas buvo atliktas mažiau nei pusei
– 41,3 procentams visų hospitalinių infekcijų atvejų. Ypatingai tai aktualu
slaugos ligoninėse, kur minėti tyrimai iš viso neatliekami.
