Vaistinė ramunė – vienas žinomiausių vaistinių augalų. Žydi gegužės – rugsėjo mėnesiais. Auga laukuose, pakelėse, sąvartynuose. Dažniausiai aptinkamas bekvapis šunramunis, o ne vaistinės ramunės, tad jei norite jas rinkti, turite žinoti, kaip atrodo vaistinė ramunė. Vaistinės ramunės lapeliai nusvirę žemyn, o jos viduriukas išgaubtas. Kaip vaistai vartojami ramunių žiedai su 2 cm žiedkočiais.

Jau antikos laikais džiovintų ramunių žiedų arbata buvo vartojama kaip vaistas nuo galvos skausmo, kepenų, inkstų ir tulžies pūslės ligų bei nereguliarių mėnesinių. Šiomis dienomis vaistinė ramunė yra dažniausiai liaudies medicinos vartojamas vaistas. Ramunėlių arbata sėkmingai išgydysite sutrikusią skrandžio veiklą net ir tuomet jei sergate skrandžio opalige. Gydant vidines ligas arbatą reikia gerti reguliariai keletą savaičių.

Šios vaistažolės nuoviras vartojamas ir sunkiai gyjančioms žaizdoms praplauti bei burnai ir ryklei skalauti. Ramunių nuoviro inhaliacijos gydo slogą, prienosinių ančių uždegimą bei įvairius odos uždegimus. Ramunių nuovirą pasigaminsite saują ramunės žiedų dideliame dubenyje užpylę 1 litru verdančio vandens. Tuomet pasilenkite virš dubens ir uždenkita galvą ir dubenį rankšluosčiu bei 10 minučių kiek įmanoma giliau kvėpuokite garais.

Vaistinės ramunės nuovire taip pat galima mirkyti labai prakaituojančias kojas ir rankas. Tokiu nuoviru taip pat skalaujami plaukai, nes jis stiprina plaukų šaknis ir naikina pleiskanas.

Vaikščiodami po laukus nepamirškite ieškoti ir prisiskinti vaistinių ramunių. Susidžiovinę jas turėsite puikų vaistą nuo įvairių uždegimų bei slogos.