Sveikatos patarimai

  • Mityba
    Sveikatos gerinimas pasirenkant tinkamą bei subalansuotą mitybą. Sveikas maistas.
  • Mankštos ir sportas
    Manksta. Įvairios mankštos, raumenų stiprinimo pratimai, raumenų atpalaidavimo pratimai, trumpos rytinės treniruotės namuose.
  • Ligos, negalavimai ir kova su jomis
    Dažniausiai mus užpuolančios ligos, bei priemonės kaip su jomis kovoti bei nuo jų apsisaugoti
  • Dietos
    Sveika dieta, dietų įvairovė.
  • Bendri sveikatos patarimai
    Čia rasite bendrųjų sveiktatos patarimų, kuriuos įsisavinus galima ryškiai pagerinti savo savijautą, atgaivinti kūną bei sielą
  • Negalavimai
    Kodėl kartais patiriate tam tikrus negalavimus? Kaip jų išvengti arba juos greitai ir efektyviai numalšinti
  • Netradicinė medicina
    Netradicinės, liaudies medicinos patarimai visiems. Kaip nevartojant sintetinių vaistų galima greitai pagyti
  • Psichologija
    Didelė visuomenės dalis patiria psichologines problemas, kurias sukelia įtampa, didelis krūvis darbe, emocinė būsena
  • Patarimai širdžiai
    Patarimai širdžiai, kaip ją saugoti, bei skatinti pilnavertį gyvenimą esant širdies ydoms
  • Vaikų sveikata
    Kas geriau pasirūpins vaikų sveikata iš anksto jei ne jų tėveliai, čia rasite daug patarimų kaip gerinti savo vaikų sveikatą
  • Higiena
    Savo higiena rūpintis būtina. Gaiviai ir saugiai jausitės tuomet, jei pasirinksite tinkamas priemones
  • Infekcijos
    Infekcijų sukeliamos ligos, alerginės reakcijos

Gydymo įstaigos, surask savo gydymo įstaigą

Medicinos, gydymo sritis:

Pasirinkite miestą:

Stiprinkime imunitetą [0]

Paskelbta: 2011 m. balandžio 3 d., 13:47
Komentarų: nėra
Stiprinkime imunitetą
 Imunitetas – lotyniškas žodis, kurio lietuviška reikšmė – žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo visko, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, persodintų svetimų audinių, ląstelių, baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos skyriaus formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė sako, kad mechanizmas, kuris kontroliuoja organizmo atsparumą, panašus į specialiai tam parengtą kariuomenę. Jos uždavinys – žaibiškai reaguoti į patogeninius mikroorganizmus. Tai – imuninių ląstelių funkcija. Jos yra pasklidusios po visą organizmą, kad galėtų tuojau pat atsakyti į mikrobų atakas. Šios ląstelės gaminamos limfmazgiuose, užkrūčio liaukoje, kaulų čiulpuose, blužnyje, tonzilėse.

Imuninės ląstelės saugo mus nuo ligų įvairiais būdais: vienos jų pačios praryja mikrobus, kitos pagamina antikūnus, naikinančius priešiškas ląsteles. Tačiau, nors mus sauganti kariuomenė nuolat atsinaujina, turime ir patys jai padėti. Norėdami apsisaugoti nuo ligų ir sustiprinti imunitetą, turime nuolat rūpintis savimi ir net pakeisti gyvenimo būdą.
Vengti beverčio maisto

R.Babravičienė pataria visų pirma susirūpinti savo valgiaraščiu. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Reikia vengti beverčio, greitojo maisto.

Mitybos pagrindą turi sudaryti natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą. Reikia rinktis maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D ir B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų, mikroelementų: cinko, seleno, geležies, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.

Sveikatos mokymo specialistė rekomenduoja kasdien suvalgyti 1–2 šaukštelius medaus, nes jame yra įvairių mikroelementų. Be to, medus turi ir antibiotikams būdingų savybių. Siūloma nepamiršti svogūnų ir česnakų, kasdien suvalgyti 1–2 skilteles, nes jie stiprina organizmo apsaugą ir naikina bakterijas. Riebiosiose žuvyse yra nesočiųjų riebalų rūgščių, rauginto pieno produktuose – gerųjų bakterijų, kurios palaiko sveiką žarnyno mikroflorą bei gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą, skatina vitaminų įsisavinimą. Tai sveikatai naudingi, imunitetą stiprinantys produktai. Reikia gerti pakankamai skysčių, žiemą geriausiai šilta arbata.

Būtina rasti laiko ir poilsiui, nes stresai, ilgalaikė psichinė įtampa silpnina imunitetą. Jį stiprina pozityvus mąstymas, todėl norint būti sveikam reikia sutelkti dėmesį į sėkmes, o ne į pralaimėjimus.
Bendravimas su žmonėmis, trykštančiais energija, turinčiais humoro jausmą, kino komedijų žiūrėjimas, energingos, linksmos muzikos klausymasis – tai geros nuotaikos vaistai. Linksmos spalvos, spalvoti drabužiai ar aksesuarai suteiks daugiau džiaugsmo. Visa tai skatina imuninių ląstelių gamybą.

"Daugiau judėkite, vaikščiokite pėstute, aktyviai leiskite laisvalaikį. Mokslo įrodyta, kad sportuojantys žmonės yra atsparesni ligoms, rečiau peršąla", – pataria R.Babravičienė.
Gryname ore praleistas laikas ar fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas. Sportas yra geras būdas atsikratyti streso.

"Pasiryžkite ir pradėkite reguliariai sportuoti, bent tris kartus per savaitę plaukiokite, treniruokitės sporto salėje ar darykite mankštą prie atviro lango. Nepamirškite, kad net kasdienis energingas ėjimas, net ir į darbą, turės teigiamos įtakos organizmui ir sustiprins imunines organizmo funkcijas", – primena specialistė.

Labai svarbus reguliarus miegas, kuris padeda atgauti jėgas, skatina nervinės ir imuninės sistemos veiklą. Kad pailsėtume, būtina miegoti apie aštuonias valandas. Nesveika žiūrėti televizorių iki išnaktų, vakare sunkiai dirbti, nes dėl to gali būti sunku užmigti. Negerai vakare gerti gėrimų su kofeinu, persivalgyti. Verčiau išeiti pasivaikščioti, o kambarį tuo metu palikti vėdintis.

Cigaretės, alkoholis, didelis kiekis kavos naikina vitaminus ir mikroelementus, stiprūs alkoholiniai gėrimai žudo imunines ląsteles. Tabako dūmai kvėpavimo takuose trukdo epiteliui atlikti natūralią gynybinę funkciją. Žalingi įpročiai silpnina imunitetą, tad reikia bandyti jų atsisakyti. 

Ir peršalimas, ir perkaitimas silpnina organizmą. Žiemą reikia rengtis taip, kad būtų galima greitai apsivilkti arba nusivilkti. Žieminė apranga turi būti pagaminta iš natūralių medžiagų. Rankos jautriai reaguoja į šaltį, todėl reikia mūvėti pirštines, nepamiršti šaliko ir kepurės – apie 30 proc. šilumos organizmas praranda per galvą. Svarbu, kad kojos būtų sausos ir nesušaltų.

Vitaminų šaltiniai

* Vitamino C yra citrinose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, svarainiuose, spanguolėse, kiviuose, paprikose. Vitaminas C yra pagrindinis imuninės sistemos stiprintojas.

* Vitamino E gausu migdoluose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, grikių kruopose, kviečių gemaluose, avokaduose.

* Vitamino A yra morkose, brokoliniuose kopūstuose, svieste, kepenyse, žuvų taukuose.
B grupės vitaminų gausu rupių miltų produktuose, mielėse, kopūstuose.

* Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, mėsoje, kiaušiniuose.

* Seleno esama jūrų gėrybėse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, žuvyse.

* Geležies gausu mėsoje, kepenyse, petražolėse.

Parengta pagal: www.diena.lt 



Į viršųKomentarai:

Vidutinis straipsnio įvertinimas 0; Viso balsavusiųjų 0.
Geriausia padėka straipsnio autoriui - pasidalinti jo kūriniu:

Prenumeruok ir nepražiopsok sveikatos naujienų!



Jūsų vardas:
Jūsų el. pašto adresas:
Įveskite 3 simbolių saugos kodą:

 
Jūsų komentaras:

Geriausių medicinos straipsnių TOP 5

kelionės




Vandeniu atskiestos ir medumi pasaldintos citrinos sultys - puikus vaistas persišaldžius!

Dienos patarimas

parodontozė - kai kliba dantys, išvarža, išvaržos, kodėl inkstuose atsiranda akmenys, Nugaros raumenų tempimo pratimai, vėjaraupiai, Podagra, lėtinis bronchitas, kosulys, pagirios, hemorojus, kaip atpažinti strumą?, gerklės skausmas, virškinimas, žaliosios arbatos nauda sveikatai, populiariausios dietos, treniruočių pratimai namuose, pilvo putimas, kraujospūdis, Niežulio sukėlėjai, gudobelė, gydymas vaistažolėmis, gastritas, Ląstelina praturtinta dieta, teisinga mityba, rožė, odos infekcija, uždegimas, pratimai nugarai, mėšlungis, makšties gleivių pagausėjimo priežastys, miežis - jo atsiradimo požymiai, anti dieta, mioma- nepiktybinis gimdos navikas, depresija