Kaip išvengti gerklės skausmo?

Neperšalti, ypač saugoti kojas, kad nesušaltų ir nesušlaptų. Vengti emocinio ir fizinio streso. Jei žmogus nuolat patiria stresą, dažnai būna pervargęs, neišsimiegojęs, jį gerklės skausmas kamuoja dažniau. Ypač svarbu dažnai plauti rankas, nes per nešvarias rankas greičiausiai plinta įvairių infekcinių ligų sukėlėjai.

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, dažniau valyti dulkes namuose ir darbo patalpose. Vaikai, kurie gyvena kartu su rūkančiais suaugusiaisiais, dažnai negaluoja faringitu (ryklės uždegimu). Gydytojas turėtų patarti nerūkyti ten, kur yra vaikų.

Kuo malšinti skaudančią gerklę?

Rekomenduojama gerti kuo daugiau mineralinio vandens, šiltos vaistažolių (ramunėlių, rozmarinų, čiobrelių, aviečių, liepžiedžių) arbatos su medumi arba šilto vandens su citrinų sultimis. Gėrimai padės organizmui šalinti nuodingąsias medžiagas. Jie turi būti ne karšti, bet šilti, nes karštis sunaikina vertingąsias medaus medžiagas, citrinose esantį vitaminą C; jis pažeidžia ir burnos gleivinę, į kurią gali prasiskverbti virusų bei kitų ligų sukėlėjų.

Nuo užkimimo ir gerklės skausmo padeda išspaustos svogūnų sultys, sumaišytos su medumi. Taip pat galima gerti svogūnų vandenį (griežinėlius užpilti drungnu vandeniu ir palaikyti keletą valandų) ir skalauti juo gerklę.

Stiklinėje šilto vandens ištirpinti arbatinį šaukštelį druskos ir šaukštelį sodos, ir skalauti gerklę. Toks tirpalas sušildo ir išvalo gerklę.

Nakčiai kojoms rekomenduojama šilta vonelė su druska ar garstyčiomis, po kurios reikia apsiauti šiltas vilnones kojines.

Padeda ir šiltas kaklo kompresas: saują kambario temperatūros varškės sumaišykite su trupučiu šilto vandens ir paskleidę tyrę ant rankšluosčio apvyniokite juo kaklą. Kompresą laikykite tol, kol jausite šilumą.

Vartokite daug vitamino C

Jei neturite apetito, per prievartą nevalgykite. Taip apsaugosite širdį ir kraujotaką nuo anginos sukėlėjų.

Antibiotikai vartojami tik bakterijų sukeltam ryklės uždegimui gydyti. Spėti, kad susirgote tokiu uždegimu, galite, jei vargina aukšta temperatūra, stiprėja gerklės skausmas, padidėja kaklo limfmazgiai, ryklės sienelėje atsiranda kraujosruvų. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gerklės ligų specialistą.

Gerklės skausmą dažniausiai sukelia virusai (iki 70 proc. atvejų), bakterijos (dauguma likusių atvejų), grybeliai ir parazitai. Dažniausia gerklės skausmo priežastis yra rinovirusai – tie patys, kurie sukelia ir peršalimo ligas. Prie uždegimo kilmės prisideda ir nusilpusi imuninė sistema, emociniai veiksniai, alergenai, taip pat rūkymas, alkoholio vartojimas.

Faringitas (ryklės uždegimas) gali būti ūminis ir lėtinis

Ūminiam faringitui būdingas gerklės džiūvimas, perštėjimas ir skausmas, ypač ryjant maistą. Gerklės gleivinė parausta, paburksta, kartais ją išberia. Virusai sukelia ūminį, dažniausiai be karščiavimo, viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kuris gali paveikti ir viršutiniuosius kvėpavimo takus, ir atskiras jų dalis – nosį, ryklę, gerklas, kartais trachėją bei bronchus. Jaučiamas bendras organizmo negalavimas, tačiau karščiavimas nėra būdingas. Kosulys lengvas, švelnus, tačiau kartais trunkantis iki kelių svaičių. Besikartojantis ūminis faringitas gali virsti lėtiniu.

Sergant lėtiniu faringitu, nosiaryklėje susidaro daug tirštų gleivių, dirginančių gleivinę. Ryklės gleivinė parausta, patinsta, gali apsitraukti gleivingomis apnašomis. Būdingas ryklės džiūvimas, perštėjimas; tai patiriantis ligonis krenkščia, kosti, jam sunku kalbėti.